lt
Maestro Mstislavas Rostropovičius (1927-2007) buvo pripažintas violončelistas, dirigentas ir pianistas, žmogaus teisių gynėjas, kadaise užstojęs A.Solženyciną, o Maskvos pučo metu stojęs į parlamento gynėjų gretas. Už šį narsų poelgį Maestro apdovanotas Rusijos valstybine premija.
M.Rostropovičius buvo laikomas geriausiu nūdienos violončelininku. Jis įrašė visą violončelės repertuarą. Žymiausi kompozitoriai dedikavo jam savo kūrinius. Kaip pianistas, M.Rostropovičius ilgus metus akompanavo savo žmonai - sopranui Galinai Višnevskajai.
Didis talentas buvo įvertintas daugybe apdovanojimų. M.Rostropovičiaus įrašai pelnė solidžiausius prizus - “Grammy Award”, “Grand Prix du Disque”. Jis pelnė 30 garbės titulų ir daugiau nei 90 apdovanojimų iš 25 šalių. Išvyko iš SSSR gavęs visus aukščiausius apdovanojimus, buvo Maskvos ir Sankt Peterburgo konservatorijų profesorius. 1974 m. M.Rostropovičiui buvo suteiktas Tarptautinės žmogaus teisių lygos apdovanojimas, o 1995-aisiais - A.Schweizerio premija. Daugelio savo koncertų pajamas M.Rostropovičius skyrė labdarai: žemės drebėjimo nuniokotai Armėnijai, vaikų ligoninei Maskvoje ir kt. 1991 m. su savo žmona įkūrė Višnevskajos - Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondą.
M.Rostropovičius dirigento karjera prasidėjo 1961 m. SSSR. Jis dirigavo daugeliui geriausių Rytų Europos orkestrų, o emigravęs į užsienį, 1977 m. stojo vadovauti JAV nacionaliniam orkestrui. Per septyniolika bendros veiklos metų šis kolektyvas tapo vienu geriausių pasaulyje. Kaip dirigentas ir violončelistas, M.Rostropovičius buvo laikomas geriausiu D.Šostakovičiaus ir S.Prokofjevo (buvusių artimų draugų) kūrinių atlikėju. Jis artimai bendravo su B.Brittenu, daug metų buvo Olsboro festivalio (čia skambėdavo Britteno muzika) meno vadovas. Maestro taip pat buvo ir Eviano festivalio (Prancūzija) prezidentas.
Sena draugystė M.Rostropovičių siejo su Lietuvos muzikais. “Man brangu visa, kas susiję su Lietuva”, - sakė Maestro, 1991 m. Ispanijoje surengęs labdaros koncertą Lietuvos nepriklausomybei paremti. Dar prieš emigraciją iš SSSR Lietuvos operos ir baleto teatre jis dirigavo G.Puccini operą “Tosca”, Filharmonijoje grojo solo ir koncertą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Puiki artisto dovana - 1993-aisiais į Vilnių atvežtas Vašingtono nacionalinis simfoninis orkestras. 1994 metais - gastrolės su Lietuvos operos ir baleto trupe Vokietijoje. 1995 m. Maestro Vilniuje vedė meistriškumo pamokas ir su Nacionaliniu simfoniniu orkestru griežė A.Dvoržako koncertą bei gastroliavo Austrijoje, Slovėnijoje ir Italijoje. Su S.Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru dalyvavo Reingau ir Liudvigsburgo festivaliuose. 1997 m. M.Rostropovičius pradėjo Vilniaus festivalį, diriguodamas S.Prokofjevo baletą “Romeo ir Džiuljeta”. 1998 m. su Kauno valstybiniu choru Vokietijoje atliko S.Gubaidulinos “Sonnengesang” premjerą, o Lietuvos baletą pakvietė į Vašingtono J.F.Kennedy menų centre vykusį festivalį. 1999 m. M.Rostropovičiaus diriguojamam Nacionaliniam simfoniniam orkestrui teko garbė užbaigti Eviano festivalį. 2000 m. orkestras su Maestro vėl pasirodė šiame festivalyje ir gastroliavo Vokietijoje, o 2001 m. sausio 8 d. surengė įsimintiną koncertą Paryžiaus Eliziejaus laukų teatre M.K.Čiurlionio dienų proga. 2001 m. kovo mėnesį didysis muzikas su Nacionaliniu simfoniniu orkestru surengė keturis koncertus prestižinėse Frankfurto (”Alte Oper”), Hamburgo (”Musikhalle”) ir Dortmundo salėse, o rugpjūtį Gštade, Šveicarijoje dirigavo G.Verdi “Requiem”, kurį atliko Kauno valstybinis choras ir Nacionalinis simfoninis orkestras.
2002 m. Maestro suteikė Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui unikalią galimybę koncertuoti su dviem talentingiausiais nūdienos smuikininkais - V.Repinu (Ravenos festivalyje Italijoje) ir M.Vengerovu (Madrido Nacionalinėje muzikos salėje ir Jaeno universiteto menų centre).
M.Rostropovičius buvo laikomas geriausiu nūdienos violončelininku. Jis įrašė visą violončelės repertuarą. Žymiausi kompozitoriai dedikavo jam savo kūrinius. Kaip pianistas, M.Rostropovičius ilgus metus akompanavo savo žmonai - sopranui Galinai Višnevskajai.
Didis talentas buvo įvertintas daugybe apdovanojimų. M.Rostropovičiaus įrašai pelnė solidžiausius prizus - “Grammy Award”, “Grand Prix du Disque”. Jis pelnė 30 garbės titulų ir daugiau nei 90 apdovanojimų iš 25 šalių. Išvyko iš SSSR gavęs visus aukščiausius apdovanojimus, buvo Maskvos ir Sankt Peterburgo konservatorijų profesorius. 1974 m. M.Rostropovičiui buvo suteiktas Tarptautinės žmogaus teisių lygos apdovanojimas, o 1995-aisiais - A.Schweizerio premija. Daugelio savo koncertų pajamas M.Rostropovičius skyrė labdarai: žemės drebėjimo nuniokotai Armėnijai, vaikų ligoninei Maskvoje ir kt. 1991 m. su savo žmona įkūrė Višnevskajos - Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondą.
M.Rostropovičius dirigento karjera prasidėjo 1961 m. SSSR. Jis dirigavo daugeliui geriausių Rytų Europos orkestrų, o emigravęs į užsienį, 1977 m. stojo vadovauti JAV nacionaliniam orkestrui. Per septyniolika bendros veiklos metų šis kolektyvas tapo vienu geriausių pasaulyje. Kaip dirigentas ir violončelistas, M.Rostropovičius buvo laikomas geriausiu D.Šostakovičiaus ir S.Prokofjevo (buvusių artimų draugų) kūrinių atlikėju. Jis artimai bendravo su B.Brittenu, daug metų buvo Olsboro festivalio (čia skambėdavo Britteno muzika) meno vadovas. Maestro taip pat buvo ir Eviano festivalio (Prancūzija) prezidentas.
Sena draugystė M.Rostropovičių siejo su Lietuvos muzikais. “Man brangu visa, kas susiję su Lietuva”, - sakė Maestro, 1991 m. Ispanijoje surengęs labdaros koncertą Lietuvos nepriklausomybei paremti. Dar prieš emigraciją iš SSSR Lietuvos operos ir baleto teatre jis dirigavo G.Puccini operą “Tosca”, Filharmonijoje grojo solo ir koncertą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Puiki artisto dovana - 1993-aisiais į Vilnių atvežtas Vašingtono nacionalinis simfoninis orkestras. 1994 metais - gastrolės su Lietuvos operos ir baleto trupe Vokietijoje. 1995 m. Maestro Vilniuje vedė meistriškumo pamokas ir su Nacionaliniu simfoniniu orkestru griežė A.Dvoržako koncertą bei gastroliavo Austrijoje, Slovėnijoje ir Italijoje. Su S.Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru dalyvavo Reingau ir Liudvigsburgo festivaliuose. 1997 m. M.Rostropovičius pradėjo Vilniaus festivalį, diriguodamas S.Prokofjevo baletą “Romeo ir Džiuljeta”. 1998 m. su Kauno valstybiniu choru Vokietijoje atliko S.Gubaidulinos “Sonnengesang” premjerą, o Lietuvos baletą pakvietė į Vašingtono J.F.Kennedy menų centre vykusį festivalį. 1999 m. M.Rostropovičiaus diriguojamam Nacionaliniam simfoniniam orkestrui teko garbė užbaigti Eviano festivalį. 2000 m. orkestras su Maestro vėl pasirodė šiame festivalyje ir gastroliavo Vokietijoje, o 2001 m. sausio 8 d. surengė įsimintiną koncertą Paryžiaus Eliziejaus laukų teatre M.K.Čiurlionio dienų proga. 2001 m. kovo mėnesį didysis muzikas su Nacionaliniu simfoniniu orkestru surengė keturis koncertus prestižinėse Frankfurto (”Alte Oper”), Hamburgo (”Musikhalle”) ir Dortmundo salėse, o rugpjūtį Gštade, Šveicarijoje dirigavo G.Verdi “Requiem”, kurį atliko Kauno valstybinis choras ir Nacionalinis simfoninis orkestras.
2002 m. Maestro suteikė Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui unikalią galimybę koncertuoti su dviem talentingiausiais nūdienos smuikininkais - V.Repinu (Ravenos festivalyje Italijoje) ir M.Vengerovu (Madrido Nacionalinėje muzikos salėje ir Jaeno universiteto menų centre).